Atėjus sunkmečiui žmonės dažniau skolinasi ne tik iš bankų, bet ir bendradarbių, kaimynų, draugų, giminių.
Vilniaus teisės ir verslo kolegijos Teisės fakulteto dekanas doc. dr. Raimundas Kalesnykas Lietuvos televizijos laidoje „Labas rytas“, rubrikoje „Pinigai“ (laidos įrašas įrašą galite pažiūrėti čia. Pradžia – ties 50:48) žiūrovams papasakojo, kokie yra pinigų skolinimosi būdai, patarė, kaip apsisaugoti nuo netikėtumų ir skaudžių nusivylimų.
Pirmiausia – nepasitikėti žodiniu pažadu, kad pinigai bus grąžinti. Reikia pasirašyti paskolos raštelį ar vekselį. Juose pakanka įrašyti vardus pavardes, skolinimosi datą, grąžinimo laiką, galima nurodyti palūkanas. Tokio sandorio patvirtinti notariškai nebūtina, tačiau, siekiant apsidrausti ir būti įsitikinusiam dėl parašo ar asmens tapatybės tikrumo, rekomenduojama sudaryti sutartį pas notarą. Svarbu atminti, kad be paskolos raštelio teisme praktiškai neįmanoma įrodyti, kad pinigai buvo paskolinti.
„Civiliniame kodekse yra įtvirtinta nuostata, kad skolinant virš 2000 litų rašytinė sandorio forma yra privaloma, tačiau ji nebūtinai turi būti patvirtinta notariškai. Pakanka skolos raštelio, pasirašyto šiame procese dalyvaujančių asmenų. Žmonės, kurie neatgauna paskolintų pinigų ir turi paskolos sutartį ar raštelį turi kreiptis į teismą, kurio priimtą sprendimą dėl paskolos išieškojimo vykdys antstoliai “, – teigė dekanas.
Taigi skolindami net ir mažas pinigų sumas, nepamirškime pasirašyti paskolos raštelio. Antai liaudies išmintis sako: „Jei nenori prarasti draugo – neskolink jam pinigų“. Daugelio patirtis byloja, kad ši išmintis pasitvirtina.
Vilniaus teisės ir verslo kolegija 